Italų ekonomistas Vilfredas Paretas dar XIX amžiuje pastebėjo, kad tik 20 procentų žmonių valdo 80 procentų viso Italijos turto, ir pateikė savo garsiąją taisyklę: 20 procentų pastangų duoda 80 procentų rezultatų, o likę 80 procentų pastangų – tik 20 proc. rezultatų.
Kai visą dėmesį sutelkiame į 80 procentų pajamų (kurios gaunamos iš 20 procentų klientų) ir 80 procentų sąnaudų (kurios tesudaro 20 procentų kriterijų), tai tampa pačiu efektyviausiu laiko panaudojimu.
Turbūt dabar žinote daugybę žmonių, verslo klientų, kurie bėga ten, kur pigiau. Bet gana greitai jie supranta, kad valgyti pigesnį maistą, naudotis pigesniu aptarnavimu, gyventi pigesniame būste, kirptis, ilsėtis ir pramogauti pigiau nėra taip paprasta. Išradingi žmonės randa būdų, kaip daugiau uždirbti, todėl grįžta prie tos pačios prabangos ar net didesnės.
Taigi, sulauksime grįžtančių klientų srauto, – nes kitaip negali būti. Žmogus vargiai pripranta prie blogesnės situacijos. Reikia ruoštis klientų sugrįžimui ir gerinti santykius su jais. Šiuo metu vyksta pirmasis etapas: viską darau pats arba atlieku tai kuo pigiau. Bet jau artėja ir antroji fazė: mokėsiu bet kiek – tegu viskas būna taip, kaip buvo. Visada reikia turėti planą „B“ (XIX a. Vokietijos kancleris O. Bismarkas buvo žinomas kaip žmogus, nuolat turintis atsarginių planų – nuo jo ir prasidėjo visa sąvokos „planas „B“ istorija). Visada reikia apgalvoti, kas gali įvykti pačiu blogiausiu atveju. Tiesa, jei turite daug atsarginių planų, labai dažnai atsiranda noras nieko nedaryti, – neva ir blogiausiu atveju turėsiu išeitį. Tuomet galima prisiminti istorinį terminą „deginti tiltus“, arba teisingiau – „deginti laivus“ , t. y. nesuteikti sau jokių galimybių pralaimėti arba atsitraukti atgal.
Žinodami, kad negalite pralaimėti – nepralaimėsite. Win or die! Tad, optimizuokitės!