Vienas iššūkių nestokojančių mokslininkų (nors ir teoretikų) būrys, atlikęs skaičiavimus, nustatė, jog jei pasaulyje būtų surinkti visi cirkuliuojantys pinigai bei jų atsargos ir visa tai išdalyta kiekvienam mūsų planetos gyventojui po lygiai, po kurio laiko dauguma žmonių vėl būtų su daugiau ar mažiau tuo pačiu pinigų kiekiu, kokį turėjo iki jų priverstinio išdalijimo lygiomis dalimis.
Tiesa, perpasakojant šios teorijos rezultatus ir išvadas, to laiko, kurio prireikia buvusiam pinigų kiekiui grįžti pas savininkus, trukmė svyruoja nuo 1,5 iki 2,5 metų, tačiau esmė ta, kad pats tokios galimybės egzistavimas skatina susimąstyti.
Juk tikrai tikėtina, kad neišmanėliai pinigų neteks, lošėjai praloš, bailiai praras, išlaidūnai išleis, išsiblaškėliai pames ir t. t.
Galime daryti išvadą, kad ne taip svarbu, kiek pinigų kiekvienas įgyjame, bet tai, kiek kiekvienas jų turime. O turime (tiksliau – išlaikome) tiek, kiek esame pajėgūs išlaikyti. Tad ne ekonominė krizė, o mūsų pačių nesugebėjimas ar netinkami įpročiai tampa postūmiu galimai kiekvieno mūsų piniginei krizei.
Markas Tvenas sakė, jog bankininkas – tai žmogus, skolinantis jums skėtį, kai skaisčiai šviečia saulė, ir jį atimantis tą akimirką, kai prapliumpa lietus. Beje, kaip dabar elgiasi jūsų bankas, kai vienaip ar kitaip įsivaizduojama krizė užklupo ir jį? Puiki proga susipažinti su juo iš naujo.
Sėkmingai ar nesėkmingai, bet valdykite pinigus Jūs pats! Tik taip busite nuo jų mažiau priklausomas.